Tavo beprotiškos akys

Tavo beprotiškos akys,

Jos taip nužiūri mane... 

Pasakyk ką jauti, 

Aš noriu išgirsti,

Ką pasakys jos paslapčia... 

Pažiūrėk į mano akis, ką matai?

Ar tu supranti, ką aš jaučiu?

Aš noriu rėkti, klykti nesavu balsu.

Kažkas uždarė mane iš vidaus...

Palieski mane

Ir pamatysi kai ką gražaus... 

Savo beprotiškas akis, 

Nužvelgiančias mane nuo viršaus. 

Mano keistoji pusė

Mano mieli keksiukai!

   Noriu Jums daugiau papasakoti apie save. Esu klaipėdietė, abiturientė. Mokinuosi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje ir visai jau greitai baigsiu 12-ą klasę. Joje gyvenu ir mokausi beveik aštuonerius (???) metus. Sunku patikėti, kad jau tiek daug laiko praėjo. 

   Tarp kitko, jog nekiltų klausimų apie gyvenimą mokykloje - ne, turiu savo namus, gyvenu tikrai ne barake. Tiesiog įsivaizduokite - nueini į pirmąją pamoką, kuri prasideda aštuntą valandą ir grįžti tik septintą vakare iš jos. Tai kaip čia nebus antrieji namai?

   Gal tik šiais metais supratau, kaip man visgi patinka terlioti popierių. Niekada savo noru nepaišydavau nieko, visada būdavo - kas liepta, tą ir pieši, eskizuoji, tapai ir t.t. O dabar pagriebusi pieštukus į saują, pradėjau dirbti daugiau su savimi, tikrinti savo jėgas. Ir štai - mano vienas iš daugumos mini darbelių:

    Kurį laiką mąsčiau, kad visgi noriu savo gyvenimą sieti su menu. Tikrai daug domėjausi, daug dirbau, daug analizavau. Ir žinote, kas mane sustabdė? Mano didžiausia praeities svajonė buvo būti rūbų dizainere. O pas mus mokykloje kasmet vyksta "Mada'm" šou, kuriame sumąsčiau sudalyvauti. Ir tik tada supratau, kad šis darbas ne man, tai reikalauja pernelyg didelio kruopštumo, tikslumo ir kantrybės. Na, aš tuo nelabai pasižymiu. Žinoma, galiu parodyti vieną kostiumą iš kelių. Jums spręsti ar tai pavykęs eksperimentas ar ne.

    Be abejo, šiais metais turiu sukurti dar vieną avangardinio stiliaus drabužių kolekciją, bet šį kartą jau savo baigiamajam egzaminui. Galbūt apie ją aprašysiu kitame įraše. :)

    Esu tas žmogus, kuriam vis sunku apsispręsti ko nori iš gyvenimo. Vis mėtausi iš vieno galo į kitą. Bet kas sakė, jog tai blogai? Tokiu būdu aš tik ieškau savęs, tikrosios savęs.

    Ką noriu pasakyti - tai nestovėkite vietoje, bandykite viską iš eilės ir nebijokite klysti. Deja, pati daug kur save stabdžiau, galvodama "ne, tu to nesugebėsi". Nereikia. Kas nutiks jei ir nepavyks? Atsistoji ir eini toliau.

    Kodėl šis įrašas pavadinimu "Mano keistoji pusė"? Tikrai nesakau, jog esu keistumo įsikūnijimas, tiesiog norėjau pristatyti savo meniškąją pusę. Galbūt vėliau šį įrašą praplėsiu, o galbūt tokių įrašų ir daugiau bus. Šiam kartui tiek. :)

    Iki pasimatymo, mano mieliausi keksiukai!

Mano pirmoji didžioji kelionė

Mano mieli keksiukai!

Noriu pasidalinti vienu maloniausiu prisiminimu - Ispanija.

2018 metų vasarą, su drauge teko vykti į šią neapsakomai gražią šalį. Visą gyvenimą svajojau ten nuvykti ir še tau, kad nori!

Susipažinau su beprotiškai gražiu kraštovaizdžiu ir be abejo žmonėmis. Sunku buvo patikėti, kad jie tokie šilti (turiu omenyje ne kūno temperatūrą) ir linksmi. Apsilankius keliuose restoranuose, likau patenkinta maloniu aptarnavimu. Kadangi esu priklausoma nuo maisto, tai buvau maloniai nustebinta gardžiai paruoštais patiekalais irr *įtampaaa* atnešta skaniai paskrudinta duonele su padažu. Pripažinkim, juk lietuviai pagailėtų net to savo klientams!:D

O koks gražumas naktį! Galiu pasigirti, jog miegojau balkone, žvelgdama į žvaigždėtą dangų. Jei Jums įdomu, kodėl balkone, atsakysiu - beprotiškai karšta, buvo neįmanoma miegoti, todėl teko išsitempti čiužinį laukan. Tikrai smagi patirtis. :D O dabar grįžkime prie reikalo. Naktys Ispanijoje neapsakomo gražumo, šviestuvai labai gražiai apšviečia gatves, visiškai ramu, tik tos gatvelės, kuriose yra įsikūrę restoranai, tik ten galėsi išgirsti malonų šurmulį. Tik ten vyksta tikras naktinis gyvenimas.

Didžiąją laiko dalį, leidome baseine, kuris buvo mūsų gyvenamajame name, bet tikrai nesiskundžiu. Galėjau ramiai ilsėtis ir degintis. Tarp kitko! Esu ta - baltas sūris, ir nepatikėsite, man pavyko įdegti ir tikrai ne mažai. Paprastai, kad ir kiek besvilčiau saulėje, kaip būdavau balta, taip ir likdavau tokia. O grįžus iš Ispanijos  vis negalėjau atsidžiaugti savo paskrudusiu kūnu. 

Be to, buvo įdomu paragauti nematytų ir negirdėtų produktų, kur nei su žiburiu Lietuvoje nerasi. Norėjau parvežti ir namiškiams, bet deja, neištvėriau ir suvalgiau pati. :D

Visa ko pradžia

Sveiki! 

   Noriu su Jumis susipažinti. Kadangi tai yra mano pirmasis įrašas šiame portale, todėl pradėsiu nuo prisistatymo. Galite mane vadinti Kiara ( šiaip esu Gabytė, jei jau oficialiai, bet man labiau patiktų būti Kiara. AČIŪ).

  Menininkė, dizainerė, grafikė, vadinkite kaip tik norite. Esu velnio nešta ir pamesta pana. Kodėl taip sakau? Būtų juk neįdomu, jei būčiau tokia pati pilka masė, kaip ir kiti. Ar ne? 

  Rašau knygas/istorijas. Mėgstu keliauti, bet mano didžiausias arkliukas yra - konditerija. Dievinu maistą, tuo labiau, jei jis yra saldus, kaip mirtis. 

  Nepasitikėkite manimi. Vieniem galiu atrodyti per jauna, kitiem nesubrendusi, o dar kitiem - skrajojanti padebesiais. Kokią pažinsi - tokią ir turėsi.

  Noriu keliauti aplink pasaulį ir kada nors tai tikrai įvyks. Naiviai svajoju įkurti modernią kavinę, kad visi paragavę skanėstų - apsilaižytų pirštus ir prašytų dar pakartoti. 

  Dabar taip, mano mieli keksiukai, atėjau čia linksmai praleisti laiko, tuo pačiu - sudominti ir Jus. Ar galiu pasitikėti Jumis? :) 

Iki greito pasimatymo, mano mieli keksiukai!